Pabudę iškart patraukėme į kalnų įrangos parduotuves. Šiandien reikia išsinuomoti kates ir kirtiklius, ryt kylam iki aukščiausio Ispanijos kalno Mulhacen. Granadoje yra trys parduotuvės, nuomojančios tokią įrangą. Na, o kad mums būtų linksmiau, dvi iš jų jau buvo visą savo įrangą išnuomavusios, trečioji dirba tik nuo 5 vakaro. Nes Ispanija, kodėl gi ne. Autobusas į mūsų starto miestelį Capileira išvažiuoja vidurdienį, tad nusprendėme rizikuoti ir lipti iki 2500m aukštyje esančios chatos/refuge/mountain hut, kuri irgi turėtų nuomoti inventorių. Turėtų, nes ispaniškai tobulai nekalbam (normaliam gyvenime išvis nekalbam), puslapis- ispanų kalba, o telefono niekas nekelia. Sniego linija apie 2200m, tad iki jos nusigauti problemų nebus. Bus tik tokia nervinanti mintis ką veiksim, jeigu jie irgi neturės įrangos.
Iki mažo mažo miestelio Capileira galima patekti tris kartus per dieną važiuojančiu autobusu. Nuo Granados iki Capileira esančius 74km važiuoti tenka 2.5 valandos, vingiuotais serpantinais, su patyrusiu ir savimi pasitikinčiu autobuso vairuotoju. Pravažiuojam įdomius pakelės miestelius, į kuriuos įvažiuoti reikia vienos juostos keliuku, gale mašinai pastatyti vietos kaip ir nėra, bet autobusas apsisukti sugeba. Dažniausiai niekas ten nei įlipa, nei išlipa.
 |
| "Ar Antanas parvažiavo?" |
 |
| Raganų miestas? |
1436m aukštyje esanti Capileira nieko įspūdingo pati neturi. Apart, tikriausiai, šusnį ramiau norinčių pabūti turistų vasarą. Beveik iškart surandam reikiamą keliuką, kuriuo bandysim žemėlapio tikslumą. Keliukas veda į kalnus pro 4-am kilometre esančią seną hidroelektrinę, kuriai buvo pastatyta ir atskira gyvenvietė. Dabar vaizdas išlikęs panašiai kaip šalia Death Valley esančiame mirusiame mieste
Darwine. Miestelio pradžioje maža koplyčia išdaužytas/užmūrytais langais. Įlindę vidun randame dar vieną labai kokybišką, nors ir labai ne vietoje esantį grafitį. Apleistas daugiabutis, pati hidroelektrinė, vežimėlis skirtas vežioti darbininkus viršun į kalną. Nė gyvos dvasios, o ir nesinorėtų ten nieko sutikti. Creepy.
 |
| Startas |
 |
| Kas kam nori tas tam meldžiasi |
 |
| Slėnis, iš kurio atėjom ir miestą darboviečių kūrusi elektrinė |
Pakelėse pilna gyvulininkystei skirtų namelių, pastatytų iš plokščių akmenų luitų, beveik visi su sulūžusiais stogais. Nežinia, ar jie dar naudojami, bet aplinkui karvių ir avių varpeliai girdisi. Pačią tvarkingiausią ir jau paskutinę tokią fermą sutinkame pakilus jau iki 2100m. Namukas, padoriai aptverta nedidelė ganykla ir kalnų mylėtojų asmeniniais daiktais papuošta kaliausė. Išskėtusi rankas palydi saulę, kuri mums jau baksnoja greičiau rast vietą miegui, jeigu nenorim tamsoj klaidžiot. Pirmai dienai suplanavę buvome maršrutą, visur aprašomą kaip užtrunkantį 5h. Mes su 15-20kg sveriančiom kuprinėm įveikėm jį per 3:40h. Macho.
 |
| Aš kaliausė ir man neskauda |
Šios dienos finalas stipriai nustebina. Dviejų aukštų puikiai derantis prie aplinkos akmeninis namas su terasa, gražiai apšviestas. Viduje- kambarys lankytojų batams su 50-ia porų kroksų, virtuvėlė maisto gaminimui (dujos ir degiklis savo), kambariai miegui, dušai, tualetai., Bet geriausia- didelė valgykla su milžinišku židiniu.
Refugio Poqueira. Papildomą pozityvo dozę gaunam sužinoję, kad įrangos jie turi ir ją mielai išnuomuos. Taip vienos nakvynės planą C (planas A dingo kai netilpom į autobusą, planas B kai negavom įrangos Granadoje) pakeičiam į dviejų nakvynių planą D. Būtent šitoms naktims buvom nusipirkę palapinę už 20 eurų, tad miegoti viduje neleidžia veltui į 2500m aukštį nešti 2.5kg. Lauke ne taip šalta, maždaug 0 ar +5 laipsniai. Įsirengiam už kelių šimtų metrų nuo
chatos ir gulam. Ryt apie 8-ą jau pakankamai šviesu ėjimui, tad sutariam keltis apie 7-ą.
Aš pabundu 5-ą nuo išsileidusio kilimėlio ir nuo žemės kylančio šalčio. Bandau dar iš naujo pripūsti, bet vis tiek nebeužmiegu. Kristijonas vos ne vos telpa į 2m ilgio palapinę, bet užtat miega šiltai. 7-ą suskamba žadintuvas ir kylam suplanuotam dešimties valandų žygiui. Suvalgom po konservinę sriubą, išgeriam arbatos, pasiėmam kates. Kirtiklių, chatos prarabas sako, nereikia- stačiose vietose sniego beveik nėra. Nereikalingus daiktus paliekam ir saulei dar nepakilus virš horizonto pajudam.
 |
| 7:55AM |
 |
| Šituo slėniu atėjom |
Rytiniai kalnų vaizdai- tobulesni už šiaip tobulus kalnų vaizdus. Matai, kaip kalno siena slenka kito kalno metamas šešėlis, mažėja mažėja ir iš už kažkurios viršūnės į akis trenkia Ispanijos saulė. Pakilus iki 2700m jau prireikia kačių. Tas malonus momentas, kai užsidedi "žiemines padangas" ir sniega pamilsti iš naujo. Jokio slydimo, visiškas pasitikėjimas. Pasiekus 3000m jau tenka pakapoti ir į maždaug 30-45 laipsnių statumo šlaituką. Aš jau vakar išgėriau paracetamolio nuo aukštyje skaudančios galvos, bet dabar didesne problema tampa greitai užkylantis ir itin lėtai krentantis pulsas. Vos tik statesnis šlaitas, iškart pulsas užkyla iki tvinksinčių 160-170 ir tik atsisėdus jauti, kaip pamažu kūnas nusiramina ir gaudo tuos 25% retesnio negu jūros lygyje oro gurkšnius. Tinkoff-Saxo dviratininkų komanda praeitais metais lipimą į kalnus (lipo į Kilimandžarą) naudojo kaip
teambuildingo ir ištvermės treniruotę, užlipo ne visi. Aš kada nors užlipsiu ir ten.
 |
| Žieminės padangos |
 |
| O tada galima ir taip |
 |
| O galima ir taip |
 |
| Bet dėl šito- verta |
Pasiekę kalnagūbrio viršūnę imamės plano E. Iš anksto planuotas maršrutas, pasirodo reikalauja ir virvių ir vertikalaus laipiojimo sugebėjimų. Prie žemėlapio buvusiame ispaniškame gide to neįskaitėm, kalbos barjeras, tikriausiai. Tačiau vaizdai viršuje atsiveria puikūs. Iš vienos pusės ilgas slėnis, kuriuo užkilome, kažkur toli toli baigiasi jūroje. O kitoje- dar keli mažesni kalnagūbriai ir plačiausias akiratis su miestais, keliais, galiausiai užsibaigiantis žmogaus matomumo į tolį gebėjimais.
 |
| Čia jau nelengva |
 |
| Planas D buvo leistis tiesiai žemyn šitu šlaitu. Planas E pasuko į dešinę. |
Su oru sekasi tobulai. Beveik nėra debesų, tik virš Viduržemio jūros, iki kurios čia 60km. Sako, giedrą dieną ir Afriką galima pamatyti, nors iki kito kranto iš tiesų yra apie 220km. Temperatūra su vėju krenta gal iki -10. Sakau sekasi, nes man dabar rašant ten spaudžia -25 šaltukas.
 |
| Horizonte- debesys virš Viduržemio jūros ir šiaurės Afrikos |
 |
| O žvelgiant į šiaurę- žemė žemė žemė. |
Tęsinys kitam įraše.
