Iš Madrido per 5h autobusu galima pasiekti 250,000 žmonių talpinančią Granadą. Senovėje visas regionas buvo valdomas musulmonų, vadinamas Granados Emiratais. XV amžiuje paskutinis musulmoniškas valdovas visame Iberijos pusiasalyje (lietuviškai vadinamas Pirėnų pusiasaliu) pasidavė katalikiškiems Ispanijos monarchams. Todėl visame mieste matoma arabiškos archtektūros įtaka.
Mieste nakvojom vieną naktį hotelyje, už 20 eurų. Hotelio lygio ir kainos santykis tobulas- kambarys su dviem lovom, balkonu, 5min iki centro. Studentams per gerai. Nusimetę daiktus nusipirkom po "tikrą" ispanišką kebabą (nes šalies gerumas tiesiogiai koreliuojasi su kebabo skoniu) ir išskubėjom į Alhambrą. Ant kalno IX amžiuj pradėta tvirtovė, ale aukštutinė pilis, dabar dainų ir UNESCO pasaulinio paveldo objektas.
O kas nebūtų patenkintas tokiais apartamentais? |
Pakeliui į Alhambrą |
Pirmą kartą šioje kelionėje nepasisekė kai norėjom išvažiuoti iš Madrido autobusu, kuris pasirodo jau pilnas. Antrą kartą nepasisekė kai pasiekėm Alhambrą 17:30, o ji užsidaro 18:00 ir mums bilietų jau nepardavė- "come back tomorrow". Bet besileidžiant "netyčia" užtikom išėjimo iš pileis vartus, pro kuriuos išeidinėjo paskutiniai lankytojai. Arba nemokamai (šiaip kainuoja 14 eurų) įeidinėjo tokie kaip mes.
Alhambra |
Visą kompelksą sudaro tvirtovės, bažnyčios, rūmai, skvereliai, vartai. Dabar viskas paversta didžiuliu muziejumi. Į vidų pastatų deja patekti nepavyko, tačiau maža dalis to grožio matosi ir vaikščiojant po kompleksą. Nuo kalno matosi visas miestas, snieguotos Sierra Nevados viršūnės. O vasarą ten sakė žaliuoja ir parkai ir šlaitai. Norisi sėdėt ir sėdėt ten.
Jeigu netyčia prireiktų rūmus pernešti |
Po saulėlydžio patraukėm į centrą sangrijos, tapų (ispaniški užkandžiai prie alkoholio) ir į Mirador de San Nicolas aikštę, kur turistai renkasi pasigrožėti Alhambra iš kito kampo, o vietiniai neformalai pagroti gitarom. Dar buvo greitosios pagalbos ekipažas pasigrožėti vaizdais, o taip pat ir nepilnamečiai ispanai patraukti žolės.
Nuo Mirador de San Nicolas |
Nusipirkę maisto rytdienos kelionei į kalnus, užsukom į barą Bodegas Castaneda. Pasiėmėm po vieną alaus (stiklinę, berods po 330ml yra standartas pas juos), o gavom dar ir maisto nemokamai. Ir taip su kiekvienu gėrimu- karališkosios krevetės, kalmarų salotos, ispaniška tortija (omletas su bulvėm), sūris ir kumpis... The best of tapos. Mums visas nemokamas maistas stipriai pakėlė nuotaiką, kuri bare, pilname ispaniško klegesio, ir taip buvo puiki. Aptarėm pačią tapų idėją- su kiekvienu gėrimu gauni užkandžių, todėl vietoj alaus bokalo kilnojimo kilnoji maistą. Finale mažiau apgirsti, esi labiau sotus. Me gusta.