Madridas paliko didelio kaip Londonas miesto įspūdį su daugiau saulės, linksmesniais ir ne tiek daug žmonių, Lietuvos populiacija. Trečias didžiausias Europos miestas, bet žmonių tikrai nesijautė, kad būtų tiek daug, nors buvo savaitgalis. Visi svarbesni pastatai-
čiurigereskinio stiliaus su daug mažų bokštelių, aukštais langais, daug papuošimų. Miestas neturi normalios upės, tad beveik visą vandenį gauna iš gretimų užtvankų ir telkinių. Buvom nuvažiavę prie tos upės- Vilnelės dydžio, bet nuseklinta tiek, kad atrodytų platesnė.
 |
| Ispaniški daugiabučiai |
 |
| Atrodo kaip Neris |
Miesto centre didelis parkas
Parque del Retiro su tvenkiniu, kuriame plaukioja pasimatymai valtyse. Daug statulų ispanų karaliams Ferdinand, Felipe ir Carlos- dažniausiai pasitaikantys monarchų vardai. Taip pat Viktorijos stiliaus
Palacio de Cristal. Viduje vyko manekenų paroda, gal labiau instaliacija. Creepy creepy kemperio vagonėlis, skleidžiantis liūdnus garsus. Jame guli moteris (netikra, o gal ir tikra), aplinkui juda kruta manekenai. Esą miegančios jos, manekenų kūrėjos, fantazija išlaisvina jos kūrinius. Nenorėčiau, kad mano sukurti lėktuvai taptų tokie laisvi man miegant. Tikriausiai mirtų žmonių.
 |
| Palacio de Cristal |
 |
| Manekenų instaliacija |
 |
| Creepy |
Circullo de Bellas Artes- menų galerija/namai, ale kažkas panašaus į ŠMC. Į parodas nėjome, bet pakilus į penktą ar šeštą aukštą patekome į terasą, kur veikia baras ir vakarais klubas, o nuo jos matosi visas Madridas. Raudoni plokščio miesto stogai ir baltos sienos, tolumoje kalnai. Saulėtą dieną puiki vieta užsimiršti. Tiksliau beveik kiekvieną dieną, nes Madride sausio mėnesį saulės tiek pat kaip Vilniuje kovo ar balandžio mėnesiais.
 |
| Circullo de Bellas Artes terasa |
 |
| Julius, Maria ir Kristijonas |
Visame mieste pilna motorolerių. Maždaug kiek Londone yra stovų dviračiams, tiek Madride yra stovėjimo vietų motoroleriams. Verslininkai, darbininkai ir picų išvežiotojai puikiai išnaudoja miesto kritulių trūkumą ir važinėdami motoroleriais sutaupo daug laiko kamščiuose.
Tikriausiai žinomiausios ispanų knygos, Miguel de Cervantes'o Don Kichoto, herojai pamišėlis ir fermeris čia turi savo paminklą, dydžio kaip ir Ispanijos monarchų. Įdomu, kad ispanams perskaityti šią knygą mokykloje niekada nebuvo būtina, o Lietuvos knygų sąraše ji visada būna. Pliusas man ir Kristijonui, minusas Marijai.
 |
| Pamišėlis ir fermeris |
 |
| Viva la Espana |
Madridas, tik 1563 paverstas sostine (prieš tai sostine buvo gretimas miestas Toledo), buvo vienintelis didelis Ispanijos miestas, kuris neturėjo katedros. Dabartinė jo
katedra buvo pradėta statyti 1879 ir tik 1993 pašventinta Jono Pauliaus II. Vietinių ne itin mėgiama, nublanksta prieš visas kitas matytas katedras. Šalia stovi vieni iš Ispanijos monarchų
rūmų- tokie pat blankūs kaip ir katedra.
Pirmą dieną gavome ypatingą progą pietus valgyti su Marijos šeima. Kiekvieną penktadienį visa giminė renkasi pas močiutę į butą, kur tarnaitė pagamina pietus, o svečiai kažką ispaniškai apkalbinėja. Močiutė, trys tetos, pora Marijos pusbrolių ir mes trys. Butas- gyvas antikvariato muziejus, su senom nuotraukom, religinėm skulptūrėlėm, raižytais baldais ir komodom, pilnom senų knygų. Tarnaitė pas močiutę dirba jau 40 metų- sakė tokia profesija Ispanijoje įprasta. Sutvarko namus, paruošia maistą ir rūpinasi močiute. Kepa pačius skaniausius mano valgytus krepus, bet paklausus recepto tik nusišypso ir linksi galva. Maria sakė ne mes pirmi bandėme jį sužinoti, bet ji savo kulinarinėmis paslaptimis nesidalina. Esą vis tiek nemokėsim taip gerai iškept, kam vargintis? Pietaujam prie milžiniško marmurinio stalo, sveriančio tikriausiai ne vieną šimtą kilogramų. Iš tiesų, viena įdomiausių patirčių Ispanijoje, pajusti tą ispanišką familia dvasią.
 |
| Marijos močiutės balkonas |
 |
| Pietai |
Vakare dar aplankėm porą pustuščių barų ir
Puerta del Sol aikštę. Aikštė, visų Ispanijos kelių centras, yra pusapskritimio formos, ir kylanti ir besileidžianti saulė praslenka virš kiekvieno pastato puslankyje. Čia naujų metų naktį ispanai susirenka ir sulyg kiekvienu iš 12 vidurnakčio laikrodžio dūžių suvalgo po vynuogę. Sakė praktiškai tai nėra taip lengva. Užtat kitais metais geras derlius garantuotas. O juk naujus metus švenšianšiam jaunimui tai ir svarbiausia.
 |
| Vienas iš gražesnių grafičių |
 |
| Jūros gėrybės- tobulos |
Trečią dieną išvažiavome į Marijos šeimos vasarnamį, kalnuose prie Madrido esančiame miestelyje El Escorial. Ten jie praleidžia beveik visus savaitgalius. Namas toks pats antikvariatinis iš vidaus, su senoviniais močiutės portretais, nutapytu giminės herbu. Čia važinėjomės su dviračiais po kalnus- trasos vaizdai įspūdingi, bet techniškai Škotijos dviračių parkai yra įdomesni. Visa gamta taip pat priminė Škotiją, tik daugiau saulės. Bendras vaizdas sausį gan pilkas, tačiau ispanas tvirtino, jog čia viskas žaliuoja. Keletas nuotraukų iš kelionės dviračiais:
 |
| El Escorial rūmai/biblioteka/vienuolynas |
 |
| Marso kanjonai |
