Studijuoju penktus metus, metas parašyti magistrinį darbą, tad susitvarkęs dokumentus pusei metų išskridau į Miuncheną, Bavarijos sostinę. Prabėgo jau daugiau kaip mėnesis, ir džiaugiuosi, jog per šį laiką daugiau laiko galiu skirti gamtai, negu miestui.
Pirmiausia su užmiesčiu supažindino treniruotės dviračiu. Šiaip aplink miestą gan lygu, daug gražių ežerų. Bet pavažiavus kokius 30-40km į pietus ar rytus- aukšikalnės, o lietuviams tai jau būtų ir tikri kalnai. Vaizdai labai gražūs, o gamta panaši į lietuvišką. Miškai ypatingai tankūs- dažnai prieš miško kelią stovi ženklas, įspėjantis apie nuo medžių krintantį šešėlį ir suprastėjantį matomumą. Kelių kokybė tobula, daug geresnė negu Škotijos duobių išvagoti keliukai. Lietuvoje, beje, keliai irgi yra geros kokybės.
Feisbuke "Hiking Buddies Munich" grupėje žygiai organizuojami kiekvieną savaitgalį. Organizuoja geri ir įdomūs vokiečiai, dažniausi dalyviai- geri ir įdomūs užsieniečiai. Buvau jau tris kartus su jais žygiuose, tai visada vokiečių būna tik pora ar trys. Kiti- vengrė, rumunai, indai, anglai, airiai ir dar daug visokių. Nuo to tik įdomiau. Renkamės dažniausiai 6 ryto, šeštadieniais traukinių stoty. Penktadienio vakarėliai nuplaukia, šeštadienio- jau nelabai noro būna po žygio. Organizatorisu nuperka grupinį bilietą, kuris kiekvienam kainuoja po maždaug 10 eurų, kas yra žymiai pigiau negu važiuoti vienam.
Papasakosiu po porą įsimintinesnių įspūdžių iš praėjusių žygių.
Mittenwalder Klettersteig
Pirmasis mano žygis. Dalyvaujam penkiese- keturi studentai vyrukai, ir rumunė moteris, kuriai apie 40. Planas- apie 18km maršrutas pradedant nuo prie pat Vokietijos sienos esančio Mittenwald miestelio, su maždaug 1900m bendro pakilimo. Visi sutariam neblogai, bet žinoma visų ištvermė skiriasi. Čia supratau, kad organizatorius laukti žmonių nenusiteikęs ir su rumune (jos pritarimu) buvo sutarta susitikti viršūnėje. Takeliai labai prižiūrėti, pažymėti, tad pasiklįsti neįmanoma.
 |
| Rytinis keltuvas tinginiams |
 |
| Isar slėnis |
Alpės (na nėra tikros čia alpės, aukščiausias kalnas Vokietijoje visgi ~2950m) yra stačiausi kalnai, į ką teko lipti. Nei Kalifornijoj, nei Škotijoj nei Ispanijoj kalnų neprisimenu būnant tokių stačių, smailiom viršūnėm. Dėl to ir mėgiami slidininkų. Sniego, beje, lauke esant +30, šešėlyje dar buvo.
Viršūnėje stovi apžvalgos aikštelė, į kurią galima užsikelti ir keltuvu. Pastatas panašus į žiūroną, apžvelgia visą Vokietiją. Bet mes ne tik vaizdų atėjom. Čia yra trumpas C kategorijos Karwendelklettersteig.
 |
| Kalnuose daug žalumos ir gėlių |
 |
| Monoklis |
Klettersteig, angliškai/itališkai "via ferrata", reiškia geležinį kelią. Tai prie kalno pritvirtintos kopėtėlės, ar kokie nors lynai, kurie palengvina lipimą. C kategorija- man asmeniškai tai yra tas lygis, kai be saugumo įrangos lipti jau bijočiau. Įrangą paskolino rumunė- apraišai ir specialus tvirtinimo mechanizmas, kuris amortizuoja smūgį kritimo atveju. Kaip vokietis mėgo sakyti- tiesiog gyvybės draudimas, bet nuo sužalojimų neapsaugo. Ir iš tiesų, C kategorijoje jau reikia truputį išmanyti ir laipiojimo technikas, kaip susirasti atramą rankai/kojai, kaip perkelti atramos taškus. Poroj vietų tiesiog lipi stačia siena, ir žemyn 10-15m skardis. Man rodos, mano aukščio baimė jau beveik išnykusi.
 |
| C kategorijos Klettersteig |
 |
| Vaizdas link Vokietijos |
 |
| O tikslas- link Austrijos |
Po C kategorijos buvo daug A ir B kategorijos sekcijų. Jose prisisegti nebūtina, ir mano manymu, nelabai ir reikėjo. Tada atsiranda toks dirbtinis saugumo jausmas. Susikoncentruoji ties susisegimu su lynu, ir nebe taip atidžiai dedi koją ir ranką, nes galvoji, kad nieko tau nebegali nutikti. O vietos yra tokios, kad suklupęs niekur nenuriedėsi, bet stipriai užkliuvęs gali. Tai tas lyno segimas pasidaro tik dirgiklis. Bet čia asmeniška, žinoma.
 |
| Siena |
Žygio metu virš galvos pavydėtinai praskrido pora sklandytuvų. Aplink- tylu, ramu, labai šilta. Tik porą minučių pradėjo lyti ir netgi griaudėjo, bet labai greitai viskas vėl nurimo. Nustebino, kaip kai kurie nepasirūpino maistu. Aš turėjau 5 sumuštinius su mėsa ar riešutų sviestu, o kai kurie tik šokoladinius ar javų batonėlius. Teko paaukoti vieną sumuštinį vardan komandinės moralės.
 |
| O mūsų kelias- dešinėje |
Žygis baigėsi bandant maudytis Isar upėje- toje pačioje, kuri vėliau teka pro Miuncheną. Kažkam pavyko įkišti galvą į tą tyrą alpių vandenį. Man pavyko tik jį sudergti kojom- nuo vandens šalčio kojas skaudėjo labiau negu po dviračių lenktynių.
Po upės laukė žygis basomis (nes pavargo kojos nuo batų) pro miestelį, kuris pasirodė esąs labai gražus. Tipiška vokiška architektūra, namai su raižiniais, daug gėlių, šventųjų freskom. Visi čia labai religingi. Todėl sekmadieniais niekas nedirba, ir visi (tikriausiai) eina į bažnyčią. Bet iki sekmadienio dar buvo likę traukinio kelionė atgal, per kurią nieko, apart saulėlydžio, neįvyko.
 |
| Mittenwalder centras |
